BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Barselona


Barselona – miestas monstras,
kuriame, norint jį gerai pažinti reiktų praleisti ne dieną ar dvi, o turbūt
pusę savo gyvenimo. Ar Barselona yra gerai? O taip. Bet tai tik įspūdis ir
kiekvienas tai turi patirti savo paties kailiu, nes pasakot, kas yra Barsa –
viena, o pamatyti savo akim kita.

                      Miestas
iš tiesų monstras ir aš čia nepagražinu. Važiavom mes per jį ilgai ir visur
buvo visokie Barselonos priemiesčiai, priemiesčiukai, valsčiai ir dar ten
kažkas. Nežinau kodėl, bet jis man pasirodė net didesnis už Madridą (Baselona –
2 pagal dydį miestas Ispanijoje), o Barsoje ir jos primiesčiuose gyvena šiek
tiek daugiau nei 1,6 mln gyventojų, kurie visi save išdidžiai vadina
Katalonais. Beje, jei kada būsite tame regione, pasistenkite vartoti tokius
išsireiškimus kaip „ši šalies dalis“, „šis miestas“, bet jokiu būdu ne
Katalonija ar Ispanija, t.y neįvardinkite tiksliai, nes nežinia su kurios pusės
atstovu kalbate. O reaguoja jie į tai labai jautriai, patikėkite.

                      Pats
Barselonoje koją iškėliau anksti ryte, gal kokią 8-9, bet miestas jau buvo
sklidinas turistų, kurių čia suvažiuoja turbūt dar 1,6 mln per dieną. Susiekimas
Barselonoje geras – yra metro, tramvajai, bet vis dėlto smagiausia – pėstute. Ne
tik todėl, kad galima nusisukti sprandą, besižvalgant į šalis, bet ir todėl,
kad Barselonoje neraliai daug žalios erdvės. Vien pačiame mieste yra niolika
parkų, kuriuos aplankyt turbūt ir per savaitę neįmanoma. Nekalbant jau apie
tai, kad pati Barselona stūkso Montjuič kalno papėdeje, kuris yra vienas
didelis parkas. Gaila, bet ant pastarojo taip ir nepavyko užkopti – pritrūkau laiko.

                      Vienos
dienos pasibastymą po Barseloną pradėjau nuo turbūt labiausiai turistų lankomos
atrakcijos – Familia Sagrada.

 

Nežinau kodėl, bet ji man labai priminė Onos bažnyčią. Beje,
pastatas įdomus, nėr ką sakyt, be to, vietiniai gidai porina legendas, kad jį
suprojektavęs Antoni Gaudi mirė nebaigęs jos statyti, o jo darbus perėmę
architektai nesugeba jos pastatyt pagal jo brėžinius. Vai, vai, žiū tik kokios
atominės bombos nepastatykit. Beje, apie Gaudi, kur beeisite, Jums visur
vaidenis ši pavardė Barselonoje – tai jis tą padarė, tai jis čia kažką
prilipdė, toks vaizdas, kad Gaudi perstatė visą Barseloną iš esmės.

 

Pasigrožėję Antoni Gaudi nebaigtais darbais, pro Triumfo
arką patraukėme į vieną artimesniu, bevek Barselona centre esančių parkų - Parc de la Ciutadella.


Gražu ir smagu
neišpasakytai. Jau vien kaip ten viskas iščiustinta ir kaip išdailintas – tai tiesiog
šedevras. O labiausiai patiko du fintai:

1)     
Viduryje
parko toks mini ežeriukas tyvuliuoja, su mini salikėm. Šalia valteles nuomuoja
už eurą ar du. Imi valtelę, alaus, plauki į salelę ir sau ramiai relaksiniesi. Na
ir kas, kad visi į tave kaip į Robinzoną Kruzą žiūri, bet už tai smagu
.


2)      Stovi ten tokie kioskeliai, kurie alų
pardavinėja. Ne šiaip sau, o iš bokalų stiklinių. Ir ne iš šiaip iš bokalų, bet
iš ledu apšaldytų ir pila ne šiaip sau ką, o Estrella Damn alų. Prisipažinsiu,
gerti skanų alų iš ledu apšalusio bokalo, prie 35+ C
yra kažkas visiškai stogą
nuraunančiai nerealaus.

 

Parkai parkais, bet
metas traukti toliau – prasukom į pakrantę pasimojuoti pirštais su Kolumbu,
kuris rodo iš kur pasaulyje kyla visas blogis.


Be visų atrakcijų, Barselona dar
turi kuo geriausius paplūdimius, kurie beje, dar ir švarūs pakankamai. Žmonių
ten belekiek, ypač tokią karštą dieną, kaip kad buvom mes. Beje, mums
siaubingai nepsisekė, kad buvome ten pirmadienį ir nedirbo vienas (girdėjau
žmonės kalba) iš mano labiausiai norėtų aplankyti objektų – Didysis Barselonas
Akvariumas. Nieko, bus proga grįžt. Nuo Kolumbo, keli šimtai metrų gilyn į
miestą, prasideda dar viena „a-must-see“ vieta – Ramblas. Tai tokia plati, bet
ne itin ilga gatvė, kurioje nuolatos vyksta visokie pasirodymai, pilna
fokusininkų, akrobatų, mimų ir dar bala žino ko.


Kitas Ramblas
akcentas – kainos. Neturi laisvų 40-50 Eurų? Sorry, kavinėje nepasėdėsi ir net
bokalo alaus neišgersi. Kai paklausėmė kodėl čia tokios kainos, padavėjas
išsproginęs akis išpyškino: „- Jūs ką… Čia gi Ramblas!“. Ok, Ramblas, tai Ramblas.
Beje, kažkur viduryje Ramblo, yar paslėptas turgelis (sako irgi Gaudi
projektuotas), kuriame parduoda šviežias daržoves ir vaisius. Užtikrinu – ten tikrai
galima rasti tikrų skanių bananų, apelsinų, mandarinų ir t.t. O ne tų pašarinių
atliekų, kuriuos gauname Lietuvoje. Praėję Ramblą supratom, kad nusikalėm kaip
šunes, visgi sukorėm nemažą gabalą kelio, o dar ir saulutę šonus spirgino. Keletą
valandų su kolega praleidome su šalto alaus skardinėmis vienoje iš Barselonas
aikščiu, patogiai įsitaisę ant žolyčių. Ir fak ju Zuokai, policija ten dėl
alaus gėrimo ne tai, kad nieko nesako, bet ir mandagiai parodo kur tulikas.


Atėjus vakarui
suginėm visus į autobusą ir pajudėjom arčiau Lietuvos – links Strasbūro,
miesto, apie kurį nelabai yra ką pasakyt, bet pabandysiu kitame įraše.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą