BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sesimbra - Setubal

Įkvėptas mano brangių draugų pavyzdžio sugalvojau, kad reik užpildyt savo kelionių blogą, kurį buvau užmetęs dėl subjektyvių priežasčių.

So, jeigu tęsiant pasakojimą, tai reikia tęsti nuo tos vietos, kad po Fado ir kitų kultūrinių pramogų dienos, sekė labai puiki ir nuostabi diena. Bent jau mant tai tiksliai. O puiki ji buvo todėl, kad:

1) Visą dieną badziojomės po įstabaus grožio Sesimbros apylinkes link Setubal.

2) Man nereikėjo nieko daryt, nes turėjom vietinį gidą. Na nevisai gidą, tiesiog stovyklos šeiminkas Luis mielai sutiko mum aprodyti tenykščias grožybes.

Dabar visų vietovių pavadinimų tiksliai neatmenu, nes jos ten ištisai keitė viena kitą, bet savo maršrutą pradėjome šiek tiek į rytus nuo Sesimbros ir ačiū dievui, kad turėjom vietinį žmogų, kuris mus tampė visiškai noneiminiais keliukais ir, kad ir kokį krūtą atlasą aš buvau nukovęs, nieko anas man nepadėjo orientuotis kas čia ir kaip čia. Pirma stotelė buvo prie senos rančos, kuri atrodė kaip nukritus tiesiai iš filmų apie meksikiečius.

Tiesiai už šio grožio mus pasitiko įdomumus žadantis užrašas:

Ir ne be reikalo. Išlindom mes tiesiai į vaizdelį su atlanto vandenynu ir įstabaus grožio pakrante.

O dėl vėjo tai ten menkas bajeris. Vėjo gūsiai kala kaip už tėvynę ir iš tiesų žioplesnį žmogelį gali nuleist žemyn, paskaičiuoti akmenukų Atlanto dugne.

Pasibadziojom, pasipaveikslavom ir patraukėm link Setubalo. Visa pakrantė nuo Sesimbros link Setubalo yra įlanka, kuri dar susikaldžiusi į krūvą mažyčių įlankėlių. Įdomiausia tai, kad kiekviena tų įlankėlių turi kažką savito ir nėra labai vienodos. Vėl gi, ačiū reik sakyt Luis, kuris mus patampė tokiais keliukais, kur teko daug ropot pėsčiom, nes autobusas nepravažiavo. Čia jau pasireiškė gerb Luis minusai - nuropojus iki įlankos apačios, spėjom vos įmerkti kojas į vandenį ir bėgte atgal - laikas tirpo kaip sviestas ant saulės, o anas su laiku truputį apsiskaičiavo (mat gi mum būtinai iki vakarienės reikėjo grįžt, dammit). Dar ką verta paminėt, kad kelias nuo Sesimbros iki Setubalo vingiuoja taip mano mėgiamais serpantinais, o sėdint antrame autobuso aukšte tam tikrais momentais galima patirti labai įdomių pojūčių :)

Pasilinksminę serpantinuose atvykome į Setubalo regioną. Nieko ten šiaip tai stebuklingo, toks pats miestelis kaip ir dauguma vidutinio dydžio Ispanijos ar Portugalijos miestelių. Gal kiek žalesnis ir gražiau sutvarkytas, bet šiaip: fontanai, pora senobinių piliūkščių, palmės, siesta :)

Už ka labiausiai užrespektinau Setubal'ą, tai, kad jame radome krūvas vyno parduotuvių, kurios buvo ne tik labai skoningai įrengtos, bet prekiavo pigiu ir puikiu (kaip vėliau paaiškėjo) vynu. Žinoma, buvo ten ir vynelio už kelis tūkstančius, bet prie tokių aš nė arčiau nėjau, kad nesudaužyt ten ko nors :) Su kolega prisipirkom vynelio, tarp kurio ir 1977 metų kažkokio marmalo, tipo lauktuvėm. Kaip praktika parodė vėliau, iš tų lauktuvių niekas negrįžo į Lietuvą - vynas (kurio aš šiaip nemėgstu) buvo neišpasakytai skanus, lengvas ir tonizuojantis :)
Beje vynelio kainos, jei kam įdomu: standartinis noneiminis - 1-3 EUR, 1977 metų - 6 EUR :)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą